Atostogos – tai ypatingas laikas, kurio visi nekantriai laukiame. Deja, sukčiai taip pat jo laukia, todėl turime būti atsargūs. Pandemijos metu mūsų pirkimo įpročiai pasikeitė, o internetiniai sukčiai noriai tuo naudojasi. Kokie yra jų metodai?
APGAVYSTĖS PERKANT INTERNETU
Apgavystės perkant internetu ir pristatant prekes į namus pastaruoju metu tapo dažnu reiškiniu. Sukčiai siunčia suklastotus el. laiškus ir SMS žinutes, apsimesdami tokiomis įmonėmis kaip Posten ir PostNord. Tokiuose pranešimuose informuoja, kad siuntinys negalėjo pasiekti gavėjo, kadangi nebuvo apmokėti pašto mokesčiai. Žemiau jie pateikia nuorodą į svetainę, kurioje galite atlikti mokėjimą.
Jokiu būdu neatidarykite šių nuorodų ir neteikite savo duomenų tokiuose tinklapiuose. Jei nesate tikri ar susidūrėte su apgavikais, susisiekite su klientų aptarnavimo skyriumi ir paprašykite patvirtinimo. Savo siuntinį taip pat galite sekti prisijungę prie tiekėjo svetainės.
APGAVYSTĖS SMS ŽINUTĖMIS
Suklastotos SMS žinutės. Ar kada nors esate gavę SMS žinutę iš patikimos įmonės (pvz. banko) su prašymu paspausti nuorodą, kad apsaugotumėte savo sąskaitą? Paspaudus tokią nuorodą būsite nukreipti į netikrą prisijungimo prie banko puslapį, kuriame bus prašoma įvesti slaptą informaciją, tokią kaip vienkartinį BankID kodą, slaptažodį ir kortelės duomenis. Sukčiai tai daro norėdami gauti Jūsų kortelės bei banko duomenis ir jais pasinaudoti. Nesuteikite jiems šanso Jus apgauti ir praneškite įmonei, kuria apsimeta sukčiai, kad galėtų įspėti ir kitus klientus apie galimus bandymus sukčiauti.
BŪKITE ATSARGŪS RINKDAMIESI ATOSTOGŲ PASIŪLYMĄ
Apgavystės perkant bilietus. Sukčiai mėgsta pasinaudoti tuo, kad daugelis iš mūsų ieško patrauklių pasiūlymų kelionėms. Norint išvengti apgavysčių, prieš užsakant bilietus būtinai patikrinkite pasirinkto kelionių agento svetainę (pažiūrėkite kaip atrodo URL adresas, ar jame nėra klaidų). Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tiesa, tuomet reikėtų gerokai susirūpinti.
SAUGOKITĖS PSEUDO VERSLININKŲ
Investiciniai sukčiai vilioja investicijomis į mažai žinomus produktus ar paslaugas, pvz. kriptovaliutas. Pandemijos metu šis apgavysčių tipas ypač padažnėjo. Dažnai tai prasideda reklamomis internete arba socialiniuose tinkluose. Sukčiai naudoja dideles antraštes ir pateikia išgalvotas istorijas apie tai kaip žinomi Norvegijos žmonės užsidirbo Bitcoin ir kitomis kriptovaliutomis. Sukčiai dažnai naudoja žinomų naujienų portalų logotipus tam, kad skelbimas atrodytų autentiškesnis. Vėliau apgavikai prašo asmens bei banko kortelės duomenų investicijai atlikti, dažnai informuodami, jog tokie duomenys yra būtini vartotojo paskyrai sukurti arba paraiškai užpildyti. Taip pat gali Jums paskambinti ir apsimesti brokeriais ar finansų patarėjais ir raginti investuoti daugiau. Sukčiai paprastai yra malonūs, profesionalūs ir gali skambėti labai įtikinamai.
Tokiais atvejais žmonės dažnai nė nenutuokia, kad buvo apgauti iki kol nenusprendžia pasinaudoti investuotais pinigais. Būna, kad sukčiai reikalauja papildomo mokesčio, kad lėšos būtų išmokėtos. Deja, tai tik dar vienas triukas, siekiant iš klientų išvilioti dar daugiau pinigų.
JUS APGAVO?
Taip gali nutikti kiekvienam iš mūsų. Sukčių metodai darosi vis labiau kūrybingi ir ciniški, o jie patys – labiau kvalifikuoti. Jeigu tapote sukčiavimo auka, užblokuokite savo banko korteles ir susisiekite su klientų aptarnavimo skyriumi. Taip pat nepamirškite pranešti policijai.
